22įrašas

-Aš tau sakiau taip nesielgti. ,-Jis tai pasakė tyliai man į ausį ir trenkė dar kartą. Bet šį sykį, silpniau.

Aš likau gulėt ant jo kumščio, netekau jėgų ir noro priešintis.

-Atsiprašau. ,-sukuždėjo Kostas ir pakėlęs manę, nunešė į svetainę ir paguldė ant sofos.

Jis išėjo iš svetainės ir po kelių minučių, aš atsikėliau. Pilvą skaudėjo baisiai, bet nenorėjau čia gulėti ir nieko nedaryti. Vos tik pakilau nuo sofos, Kostas grįžo į svetainę.
-Ar tau viskas gerai? ,-jis meiliai nusišypsojo.

Aš į jo klausimą neatsakiau, net nepažiūrėjau į jį. Sunkiai nuėjęs į koridorių, pasiėmiau numestąją kuprinę ir pasižiūrėjau į ant sienos kabantį laikrodi. Po 7.40. Jaučiausi keistai, galva svaigo, tikiuosi jis nieko nebus pridėjęs į pusryčius. Nuėjau prie laukinių durų, bet Kostas mane sulaikė, aš net nepajutau, kaip jis prisiartino prie manęs.

-Aš tave nuvešiu. ,-jis sugriebęs man už peties, atsuko mane į save.

-Aš galiu pats nueiti. ,-pasakiau su pykčiu balse, benusukdamas akis į šalį.

Kostas manęs neklausė, pasiėmė ant spintelės padėtus raktus ir apkabino manę. Elgiausi neutraliai. Nemasčiau aiškiai ir man neberūpėjo šią minutę ką jis daro. Tik prisiminiau vakar vakarą.

-Iš kur tu..

Jis mane pertraukė.

-..žinau apie tai ką tu veikei? ,-jis nusišypsojo, paleido mane ir atrakino namo duris.

-Taip. ,-piktai atsakiau. Pradėjau atsigauti ir po truputį mąstyti.

-aš gi tave prižiūriu, kaip galėčiau nežinoti tokių dalykų? ,-jis tai pasakė su pašaipėle balse.

Kostas atidarė duris ir išėjome iš namų. Įlipę į mašiną, patraukėm link mokyklos. Mašinoje buvo tyla.

-Tau sakiai reikia naujo telefono? ,-Nutraukė tylą Kostas.

-Taip.

Kostas nusišypsojo. Atvažiavę į mokyklą, pirmutinis išlipau iš mašinos ir patraukiau link tvarkaraščių, aš per didelis tinginys atsiminti savo pamokas. Pirma Biologija, nuostabu.. Nuėjęs link kabineto, pamačiau prie jo stovinčius Urtę ir Luką.

-Vėl tu suski, čia? ,-nusišypsojau kaip man pridera.

-Labas Danieli. ,-Urtė pasisveikino šiek tiek piktokai. Lukas nuėjo šalin.

-Labas Urte. ,-Nusišypsojau.
Biologijos pamoka praėjo, itin greitai, po jos buvo Chemija,Muzika,Matematika,Geografija,Dailė.

Į dailę net nėjau, pabėgom su Laurynu.
-Kodėl nemėgsti to bičo Luko? ,-Paklausė Laurynas.

-Per daug gėjiškas jis. ,-nusišypsojau.

-Pasakyčiau ta patį. ,-jis nusijuokė ir patraukėm savo keliais.
Parėjęs namo Kosto neradau ir ačiū Dievui. Vos įžengęs pro duris, pamačiau Pūkį gulinti ant kilimėlio. Manę pamatęs sumiaukė. Aš įpyliau jam pieno, rasto šaldytuve ir nuėjau į savo kambarį.
Atsiguliau ant lovos. Jaučiausi kažkaip prastai, nepajutau kaip užmigau.

-Danieli, kelkis, vakarienė paruošta. ,-Aš atmerkiau akis ir pamačiau Kostą stovinti šalia mano lovos ir besišypsantį.-Kelkis, ką naktį veiksi? ,-jis šypsojosi, bet neatrodė, kad būtų geros nuotaikos, tai nieko gero nežada..

Aš atsikėliau nesiginčijęs ir nulipau laiptai žemyn į virtuvę. Ant stalo buvo sudėtos lėkštės. Priėjęs arčiau stalo pamačiau lėkštėse esančius kepsnius, salotas, bulvytes fri ir prie lėkščių po stiklinę kažkokio gėrimo. Atsisėdau ir pradėjau valgyti.

-Skanu? ,-Kostas bevalgant paklausė.

-Esu valgęs ir blogiau. ,-numykiau bekramtydamas. Jis toliau šypsojosi.

Kostas atsistojo, nuėjo iki prieangio ir po kelių minučių grįžo į virtuvę. Aš tuo pačiu metu baigiau valgyti ir pakilau nuo stalo.

-Danieli, tu prašei šito? ,-Jis paklausė paduodamas man topo centro maišiuką.

-Kas tai? ,-paklausiau mieguistai, beimdamas maišiuką.

-Pasakyk ar tiks, jei ne pakeisiu. ,-Kostas šypsojosi ir nebegalėjau suprasti kas jam darosi. Turėjau nuojauta, kad jis piktas.

Atidariau maišiuką ir jame pamačiau dėžutę, išėmęs ją, pastebėjau, kad tai telefonas „Samsung i9100 galaxy SII“ Prastesnis nei turėjau, bet ne toks jau ir blogas.

-Tu čia jį man nupirkai? ,-paklausiau idiotiškai, nes negalėjau patikėti, kad Kostas nupirktų man tokį telefoną, tikėjau, kad jis gan brangus.

-Jeigu būčiau pirkęs sau, tada tau nebūčiau davęs. ,-jis nusišypsojo ir nuėjo plauti lėkščių.

Aš nenorėjau jam sakyti žodžio „ačiū“ ir nežinojau kaip pasielgti, aš nesitikėjau, kad jis tikrai nupirks man telefoną. Jis man buvo kaip tėvas, tik netgi geresnis kartais.. Aš nuėjau į svetainę ir atsisėdau ant sofos, išėmęs iš dėžutės telefoną, įsijungiau jį ir įsidėjau kortelę. Kostas atėjęs į svetainę, atsisėdo šalia ir įsijungė televizorių.

-Danieli, greitai baigsis mokslo metai ir aš turėsiu išvykti. ,-Jo balsas buvo ramus.

-Greičiau jie baigtųsi. ,-sumurmėjau.

-Kaip telefonas? Tinka?

-Aha. ,-truputi palaukęs pridūriau. ,-ačiū. ,- atsistojau ir nuėjau į savo kambarį.

Kostas atėjo į mano kambarį.

-Kas yra? ,-paklausiau, gan susinervinęs.

-Mes turime pasikalbėti. –Jo balsas buvo ramus, bet žvilgsnis piktas. Jis žiūrėjo į manę taip, lyg jis matytu kiaurai manę ir žinotų ką aš galvoju.