24įrašas
-Mes norėjome tavęs paklausti. ,-Pažvelgiau į Urtę ir pamačiau, kad ji
žiūri į savo namo duris. –Na aš norėjau tavęs paklausti. ,-pridėjau.
-Klauskit. ,-Kostas dar vis kalbėjo su piktu balsu.
-Kai tu sakiai, kad vyksi
į kitą šalį, omenyje turėjai Japoniją?,-Paklausiau žiūrėdamas į jį. Kostas buvo
nenuspėjamas, negalėjai suprasti apie ką jis galvoja.
-Taip. ,-jis atsakė per
daug ramiai, ir man tai nepatiko.
-Tai galėtum paaiškinti
išsamiau? Ką visą tai reiškia? Kodėl būtent į Japoniją ir iš kur žinai, kad
Urtė žada išvykti taip pat?
-Danieli. ,-Jis atsakė
ramiai. –Jau vieną kartą buvai Japonijoje, argi ne taip? Atsimeni kokių reikalų
aš ten turėjau?
-Na taip..,-pažvelgiau į
Urtę, ji pažvelgė į manę ir nusišypsojo.
-O iš kur žinote, kad aš
planuoju išvykti? ,-Urtė paklausė Kosto linksmai.
-Na tu turėtum paklausti
savo tėčio, jis tau turėtų paaiškinti. ,-jis jai nusišypsojo.
-Na gerai, o kodėl tu man
siūlei važiuoti kartu? ,-paklausiau šiek tiek piktai.
Kostas atsisėdo ant tos
pačios supynės kur prieš minutę aš sėdėjau su Urte.
-Na, jeigu tau patinka
Urtė, manyčiau tu norėtum vykti kartu. ,-jis pasakė tai labai ramiai.
-Tai nieko nepaaiškina,
-piktai iškošiau pro dantis.
Urtė žiūrėjo į manę.
-Tu žinai, kad tavo
draugas Lukas.. ,-pradėjo Kostas, bet aš jį nutraukiau.
-Tik nepradėkime apie MANO
DRAUGĄ LUKĄ. ,-pabrėžiau piktai.- man jis joks draugas, ir visai prie ko čia
jis?
-Manau pokalbį turėtume
pratęsti kur nors šilčiau, čia žvarboka.
-Tiesiog atsakyk į
klausimą. ,-sumurmėjau.
Kostas pažvelgė į manę.
-Na gerai. ,- pasakė jis.
– Aš tau pasiūliau važiuoti kartu, nes tavo tėvai išsiskyrė ir jie tau to
nesako. Ir taip viskas išėjo, kad aš tai žinau. ,-jis stebėjo mano veidą, aš
norėjau jį pertraukti, bet jis to
neleido. – Jie grįš po dviejų savaičių ir tada jie žada tau tai
pasakyti, tavo tėtis nori, kad tu gyventum su juo. Tavo mama žino, kad aš greitu
laiku išvažiuosiu į Japoniją ir manęs paprašė, kad vežčiaus kartu tave, tu
žinai gerai, kad tavo mama ir tėtis nieko nenutuokia apie praėjusius įvykius.
Jie mano kad tau čia puikiai sekasi kartu su manimi. Aš negalėjau tavo mamai
prižadėti, kad vyksi kartu, nes jeigu tu nenorėtum, aš tavęs neverčiau.
Sekančią dieną sužinojau, kad į Japoniją taip pat vyksta Urtė, o jūs gerai
sutariat. tai pasakiau tavo mamai, ji apsidžiaugė ir paprašė tau nesakyti apie
tai ką aš sakau dabar, bet aš to neprižadėjau, tad jos neapgavau. ,-Jis atsikvėpė.
Aš stovėjau ir žiūrėjau į
Kostą.
-Mano tėvai išsiskyrė?
,-Aš nesupratau kas vyksta. –Jie išvyko darbo reikalais ir po to pasiliko
kartu, tai kaip jie galėjo išsiskirti per tokį trumpą laiką?
-Tiesiog tavo tėtį
paviliojo kita moteris. ,- Jis žiūrėjo į manę rimtu žvilgsniu.
Aš pažvelgiau į Urtę, ji
tylėjo ir žvelgė į dangų. Ir kodėl jos būvimas šalia mane nuramina?.
Kostui suskambo telefonas.
Jis neatsiliepė, jis tiesiog jį ignoravo, ir manę tai nervino labiau, negu tai,
kad tėvai išsiskyrė.
-Urte, susitiksime rytoj.
,-aš apkabinau ją, o ji apkabino atsisveikindama manę. Aš ėjau tolyn nuo jos
namų, norėjau nebematyti Kosto. Kas jis toks, kad jis mane prižiūri? Kodėl mano
mama juo pasitiki? Kas vapšė dedasi? Patraukiau link namų, lyg turėčiau kur daugiau
eiti.
-Danieli! ,-tai buvo
Kostas. Nežinau kaip, bet jis mane sustabdė ir įtempė į mašiną, tikrąją to
žodžio prasme. Iš pradžių aš nesipriešinau, bet po to nesusilaikiau..
-Ką tu manai darąs?!
,-užrėkiau, atsistojau ir trenkiau jam. Jis susiraukė. Užsuko man ranką, aš jam
vis tiek trenkiau į pilvą, jis susilenkė, bet nepaleido mano rankos.
-Kada baigsis tavo
mergaitiškas mušimasis? ,-jis paklausė su pasišiepusia šypsenėle veide. Jis
atsistojo ir trenkė man į veidą. Jutau kaip burna užsipildė kraujo. Aš
nebesipriešinau o jis tiesiog atidarė mašinos dureles.
-Lipk. ,-tai buvo jo
pikčiausias balsas, kokį tik buvau girdėjęs. Aš nepaklusau, bet jis paėmęs man
už rankos, įtempė į mašiną ir uždarė dureles, aš nebesipriešinau. Jis įlipo į
mašiną, užvedė variklį ir pasižiūrėjo į mašinos veidrodėlį.
-Trenktas vaike, mano
veidas kainuoja. ,-jis apsižiūrėjo ta vietą į kurią kažkaip sugebėjau
pataikyti.
Aš nusišypsojau.
-O tu atrodai gan
juokingai. ,-jis šyptelėjo ir mašina pajudėjo. Po keleto minučių, buvome namie.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą