25 įrašas

-O tu atrodai gan juokingai. ,-jis šyptelėjo ir mašina pajudėjo. Po keleto minučių, buvome namie.

Grįžęs namo, tiesiu taikiniu nuėjau į savo kambarį. Atsisėdau ant kėdės esančios prie stalo.

-Kaip jie galėjo išsiskirti?,-susiraukiu ir žiūrėjau į lubas.

Tuo metu kažkas sukniaukė prie mano kambario durų, atsistojęs jas atidariau.

-Pūki, esi alkanas? ,-nusišypsojau.

Nulipau laiptais žemyn, atsigręžiau, Pūkis manę sekė iš paskos. Nuėjęs į virtuvę apsidairiau, Kosto čia nebuvo, ačiū Dievui, pamaniau. Atsidaręs spintelės durelės išėmiau kačių ėdalą ir įbėriau į Pūkio lėkštutę, tai padaręs ruošiausi eiti atgal į savo kambarį.
-Danieli? ,-Kostas išėjo ką tik iš dušo, nes jo plaukai buvo šlapi, jis žiūrėjo į manę gan su keistu žvilgsniu.

-Kas yra?

-Atsiprašau, kad tau nepasakiau visko ankščiau. ,-jis susidėjo rankas ant krūtinės ir atsirėmė į duris. Aš į jį pažvelgiau ir patraukiau link savo kambario Įėjęs į kambarį, pasižiūrėjau į veidrodį, mano veidas atrodė siaubingai, nuėjau į vonią nusiprausti. Išėjęs iš dušo pamačiau, kad praleistą skambutį. Pažiūrėjau kas skambino, tai buvo Urtė.
-įdomu ko ji norėjo? ,-paklausiau pats savęs ir atsiguliau ant lovos. Užmigau gan greitai.

Manę prikėlė skambutis, pagaliau susiradęs telefoną pakėliau jį.
-hm? ,-išleidau kažkokį neaiškų garsą.

-Danieli, atsiprašau jei prižadinau. ,-aš užsimiegojęs, nesupratau kas skambina.

-aha ,-išstengiau pasakyti.

-čia aš Urtė. ,-girdėjau kaip ji nusijuokė, aš atsimerkiau.

-Labas Urte, -pasakiau

-Labas rytas, Danieli.

-Kiek dabar valandų?

-Po 7.

-ryto? ,-paklausiau gan kvailai.

-Ne vakaro. ,-pasakė ji su sarkazmu. ,-aišku, kad ryto.

-Aaa. ,-išstenėjau.

-Danieli, aš norėjau tavęs kai ko paprašyti..

-Taip? ,-šį kartą atsisėdau ant lovos.

-Ar vis dėl to, galėtum vykti kartu su manimi?

Kurį laiko nieko neatsakiau, aš nenumaniau ką pasakyti, jeigu sutikčiau su ja vykti kartu, tai reiškiasi man tektų vykti kartu ir su Kostu, o aš labiausiai nekenčiu Kosto.

-Na jei nenori aš suprantu, atsiprašau, kad pažadinau. ,-Urtės balsas buvo keistas.

-ne, Urte. ,-aš atsakiau, gan greitai. ,-Aš sutinku važiuoti kartu su tavimi. ,-aš šypsojausi.

-Tu tikras?

-Taip. ,-nusijuokiau.

-Ačiū, Danieli. Tai susitiksim.

-Taip.

-Iki. ,-ji tai pasakiusi padėjo ragelį.

Aš nieko nelaukęs išlipau iš lovos.