18Įrašas.

Kaip Kostas ir žadėjo iš pačio ryto nuvažiavome į mano namus. Nuėjęs į antra aukštą pasiėmiau kuprinę, įsidėjau kaip visada visas pamokas, pasitikrinau ar telefonas kišenėje ir išėjau. Įlipau į Kosto mašiną ir pajudėjome. Buvo keista su idiotu mokytoju važiuoti į mokyklą. Aš vėl nieko negaliu prisiminti apie tas kelias dienas, prie išvykimą į Japoniją.

-Atvažiavome.,-Kostas šypsojosi.

-MATAU. ,-piktai iškošiau ir išlipau iš mašinos.

Nuėjau prie tvarkaraščių. Taip.. man pirma pamoka...

-Ou yeah, pas fyfų karalienę ruskę varom. ,-užgiedojo giesmelę Tadas. Jis buvo mano klasiokas, kažkurią dieną buvome susipažinę. Netrukus prie pamokų tvarkaraščio atsirado ir Karolina su savo draugužėm.

-Labas Danieli. ,-sučiulbėjo Karolina.

-Labas rytas, damos. ,-pažiūrėjau į jas ir nusišypsojau.

-Kur buvai pradingęs? ,-pasiteiravo Aleksandra.

-Mane buvo pagrobę jūsų tėvai, nes jie išsikando, kad jus įsižiūrėjau. ,-Nusišypsojau savo „viliojančia merginas“ šypsenėle.

Jos visos nusijuokė. Pamačiau, kad šiandieną tarp jų nebuvo Sandros.

-E, eini? ,-Tai buvo Tadas.

-Tai teks.

-Kur tu tiek daug laiko buvai dingęs?

-Buvau rojuje. ,-Kalbėjau su girdima pašaipėle, mano balse.

-Tai nuskilo tau.

Eidami iki Rusų kabineto taip ir prašnekėjome apie visokias nesąmones.

-Tu pažįsti Sandra?

-Turi omenyje, mūsų klasiokę?

-Taip.

-Pažįstu, o kas jai?

-Ji irgi prapuolusi nuo tos pačios dienos, kai tu nuskridai į tą savo rojų.

-Iš kur žinai, kad skridau? ,-nusijuokiau.

-Nes mačiau. ,-Nusijuokė ir Tadas.

Įėję į rusų kabinetą, pamatėm Urtę besikalbančia su Luku?!

-E, tu dar nežinai kur sėdi?,-Paklausė manęs Tadas.

-Ne.

-Sėsk prie manęs, aš vienas sėdžiu.

-Ok. ,-Mano mintys buvo nukreiptos kitur. Ką tas pydaras Lukas čia daro? Ir kodėl Urtė taip gerai sutaria su juo?

-Labas Danieli. ,-Manę pamatė Urtė ir priėjusi apkabino. Aš ją apkabinau dar stipriau.

-Sveika. ,-nusišypsojau kai vienas kitą paleidome.

-Jūs tikrai atrodote, kaip pora. ,-Tadas sumurmėjo, sėdėdamas savo suole ir kažką kramtydamas.

-Labas Danieli. ,-Pasisveikino Lukas.

-Ką tu čia darai? ,-nužvelgiau jį ramiausiu žvilgsniu, nors ištikrųjų norėjau jį nužudyti.

-Atėjau pasikalbėti su Urte.,-Jis pažvelgė į Urtę.

-Tu lankai šią mokyklą?

-Taip. Tik einu į kitą klasę.

Ačiū Dievui.. Nuskambėjus skambučiui, idiotų princesė Lukas išsinešdino ir visi kiti mano klasiokai suėjo į klasę. Aš atsisėdau ant kėdės ir išsitraukiau knygą. Sėdėjome gale, vien dėl to gerai, gal nieko neprašys daryti, nors aš nežinau, kas čia bus per mokytoja. Pajutau telefono vibraciją. Jis buvo mano džinsų kišenėje. Išsitraukiau, dar mokytojos nebuvo. Gauta žinutė nuo nepažįstamo numerio, paspaudžiau skaityti.:
Labas vėl, Danieli. Kokia tau pamoka? Čia Toma. (šypsenėlė)

Atrašiau jai:

Labas, Toma, man dabar Rusų, tau kokia?

Tuo pačiu metu, kai išsiunčiau žinutę į klasė įėjo gan jauna mokytoja.

-Tai ji tipo mokytoja? ,-sušnibždėjau Tadui.

-Dar ir kokia. Su ja atsargiai.

Kai mokytoja prakalbo, susiėmiau už pilvo. Juo balsas.. plonytis.. kaip šunelio.. aš užsidengiau su ranka burna ir krizenau. Pažvelgiau į Tadą. Jis parodė mirties ženklą. Aš nesupratau, kai atsisukau atgal į lentą, pamačiau, kad mokytoja eina link manęs.

-Naujokas?,-Ji priėjo prie mano suolo.

-Taip, naujai iškeptas. ,-atsistojau.

-A, matau, mandruolis.

Prisiminiau Tado perspėjimą, na ką reikia išbandyti ją.

-Didesnio mandruolio nerasite pone.

Mokytoja nuėjo atgal prie savo stalo ir atsisėdo. Atsisėdau ir aš.

-Jeigu jau ponaiti atsistojot, tai ir stovėkit.

-Atsiprašau ,madam, bet aš nepriimsiu jūsų pasiūlymo.

Girdėjau visų prunkštimą, Tadas vos susilaikė, o merginos žiūrėjo į manę piktu žvilgsniu. Visada taip būna, kai kas nors atsišnekinėja prieš mokytoją. Pažiūrėjau į Urtę. Ji.. į manę, net nežiūrėjo.

-Mes dar pasišnekėsime po pamokų, mandruoli.

-Su malonumu, tamsta mokytoja.

Tadui to pakako, jis prapliupo juoktis garsiai.

-Matau tavo draugas nori palaikyti tau kompaniją.

-O tai kaip gi, gi ji mano draugas! Nors atsiprašau, madam, gal jis ir jūsų draugas?,-Turbūt perlenkiau lazdą. Nes Urtė atsisuko į manę, bet ji.. Ji šypsojosi. Gal ir neperlenkiau. Gavau vėl dvi žinutes. Šį kartą telefono neišsiėmiau.

-Jei ponaiti nieko prieš, gal galėčiau pradėti vesti pamoką? ,-Ji atsistojo ir pasiėmė knygą.

-Gal iškviesti kunigą? ,-nusišypsojau.

-Man to gana, lauk iš klasės ir...

-Atsiprašau. ,-Į klasę įėjo Kostas.

Ir ką jis čia daro?

-Taip? ,-paklausė mokytoja.

-Man atrodo, kad jūs turite ne tą dienyną.

-Oi, taip tikrai. ,-ji padavė Kostui dienyną ir Kostas ruošėsi išeiti iš klasės. Jis į manę nei karto nepažiūrėjo. Protingas žmogus..

-Atsiprašau, mokytojau Kostai, bet gal galėtumėte šį mandruolį,-ji parodė į manę. –nuvesti ligi socialinės?

-O ką jis padarė? ,-jis į manę net nepažiūrėjo.

-Neleidžia pradėti vesti pamokos.

-Atsiprašau. ,-aš atsistojau. –Bet aš jums visada leidžiu vesti pamoką, aš jums nė karto nesakiau, kad draudžiu. ,-nusišypsojau.

-Taip, aš jį nuvesiu. ,-Kostas nusišypsojo.

Velnias.. tikiuosi nesupyks vėl?.. nes visgi jis skaniai gamina.

Aš atsistojau ir išėjau iš klasės. Kostas išėjo iš paskos ir uždarė duris.

-Gal žinai kur socialinės kabinetas?

-Su mokytoju taip niekas nekalba.

-Bet ji pirma pradėjo. ,-nusijuokiau, ta frazę naudojau labai seniai.

-Aš kalbu ne apie ją.

-Kitų mokytojų neerzinau dar.

Jis pradėjo eiti, aš jam patraukiau iš paskos. Tik jis sustojo ir atsisuko į manę.

-Mokykloje aš mokytojas, ne tavo draugas, aišku?

Įdomu, kada jis buvo mano draugas?..Ir taip.. Gi jis turi vaidmenį.. MOKYTOJAS..