20Įrašas

Repetavome apie keturias valandas su pertraukomis. Likau šlapias kaip šunytis.

-Gaudyk. ,-Man pametė mineralinio buteliuką Arminas.

-Ačiū.

Visi nuėjome prie suoliukų kur buvo rankšluosčiai, spintelės ir kitų rūbai. Pasiėmiau rankšluostį ir nusišluosčiau veidą. Tikėjausi jis nenaudotas, bet buvau taip pavargęs, kad apie tai net negalvojau. Atsisėdau ant suoliuko ir ištiesiau kojas. Prie manęs priėjo Mantas.

-Na kaip, patinka? ,-jis atsisėdo prie manęs ir atsigėrė mineralinio.

-Nepatiktų, būčiau neprašęs priimti. ,-nusišypsojau ir atsigėriau mineralinio.

-Na aš turiu omenį dainą. ,-nusijuokė.

-Iš kur galėjau tai žinoti? ,-nusijuokiau.

Jis taip pat ištiesė kojas ir atsirėmė į mums už nugarų esančias spinteles.

-Šitą dainą parinko Karolis, bet šokiui vadovauja Tadas. Keistas derinys.

-Kodėl? ,-pažvelgiau į jį.

-Nes dažniausiai dainą renka Arminas ir šokį kuria Tadas arba visi kartu.

Aš atsigėriau dar mineralinio.

-Man nesvarbu.

Prie mūsų priėjo Tadas.

-Danieli, jei taip toliau šoksi ir nebepraleisi susirinkimų, galėsi su mumis šokti hih hop karalių rinkimuose.

-Stengsiuos kaip galėdamas. ,-Nusišypsojau.

Tadas pažiūrėjo į mane ir nusijuokė.

-Mums bus garbė turėti tokį kaip tu.

-Tai man garbė. ,-Nusijuokiau ir aš.

Tadas nuėjo į salės vidurį, suplojo rankomis ir prakalbo.

-Ačiū, kad šiandien atėjote. Kitas susitikimas vyks Antradienį, antrą valandą, kam pamokos, pabandykite ištrūkti, kaip visada. ,-jis nusijuokė ir nuėjo prie savo spintelės. Aš atsistojau, pasiėmiau savo kuprinę ir pasitikrinau ar yra telefonas.

-Jau varom? ,-nusišypsojo Mantas, tuo pačiu atsistodamas.

-Jo. Varai kartu?

-Varom.,-jis pasiėmė savo tašę, užsimetė ant pečių ir patraukėm link laiptų.

-Davaj chėbrytė! ,-sušukom su Mantu.

-Susitiksime antradienį meilučiai! ,-Sušuko Tadas juokdamasis.

Išėję iš pastato pamatėm, kad jau gan tamsu.

-Greičiau ateitų vasara. ,-nusijuokė Mantas.

-Būtų gerai.

Patraukėme link namų, jis pasuko į savo gatvę, o aš į savo.

-Sudiev. ,-Davėm su rankom aukštą penkis ir patraukėm link savo namų juokdamiesi.

Aš išsitraukiau telefoną ir pamačiau nuo Urtės gautą žinutę.

„Danieli, gal turi laiko šiandien susitikti? Apie 5valandą?

Urtė.“

Pasižiūrėjau į telefono laikrodį ir pamačiau, kad jau po 6. Atrašiau jai atsakymą.

„Urte, atsiprašau, tik dabar pamačiau žinutę.

Danielis“

Išsiuntęs žinutę, pamačiau, kad jau esu prie savo namų. Atsisegiau kuprinę ir ieškojau rakto, kur pagal viską jis turėtų būti. Suradęs raktą, atrakinau duris ir įžengiau į namus. Kažin kaip gyvuoja pūkis? Numečiau kuprinę prie laiptų ir nuėjau į virtuvę. Pūkį pamačiau svetainėje įsitaisiusį ant sofos.

-Pūki. ,-nusišypsojau ir nuėjau į svetainę. Pakėliau jį ir paglosčiau, jis sumurkė. Nešdamas Pūkį, nuėjau į virtuvę, padėjau jį ant grindų ir atsidaręs spintelę ieškojau kačių ėdalo. Kačių ėdalas buvo nukištas į spintelės galą, paėmiau jį ir įbėriau į lėkštutę. Paėmęs kitą lėkštutę įpyliau vandens iš krano, nes užmiršau nupirkti pieno. Suskambo telefonas, išsitraukiau jį iš savo džinsų kišenės. Nepažiūrėjęs į adresato vardą atsiliepiau.

-Alio?

-Danieli, kur tu? ,-tai buvo Kostas, jo balsą jau gerai atpažįstu.

-Namie. ,-suniurzgiau.

-Tuoj būsiu, gal ko nupirkti iš parduotuvės?

-Pieno ir valgyt. ,-jei jis jau klausia, tai geriau jau išnaudosiu jį.

Tai pasakęs numečiau ragelį ir atsisėdau ant kėdės. Mano skrandis sugurgė, vis dėl to nevalgiau pietų ir jaučiausi silpnas.

-Miegančioji gražuole, kelkis ir pavalgyk. ,-sušuko Kostas, su pašaipėle balse.

Aš atsimerkiau, nejaugi buvau užmigęs? Vėl sugurgė skrandis.

-Nevalgei mokykloje pietų? ,-jis šypsojosi iš maišiuko traukdamas prekes ir dėdamas ant stalo. Keista jį matyti tokį laimingą.

-Ką gero nupirkai? ,-paklausiau žiovaudamas.

-Bandelių, pieno, kavos „3in1“, dešrelių, bulvyčių, picos, „colos“, pomidorų padažo ir duonos. ,-vardino dėdamas ant stalo. –Tiks? ,-pasitikslino.

-Aha. ,-man vėl sugurgė skrandis ir Kostas nusijuokė.

Jis kelias prekes kaip priimtina sudėjo į spintelę, kitas į šaldytuvą, pasiėmė bulvytes, įdėjo į mikrobangų krosnelę, susiradęs puodą įpylė vandens ir padėjo ant dujinės. Aš tuo metu dar vis sėdėjau ant kėdės, padėjęs rankas ant stalo ir parėmęs galvą.

-Nesėdėk susikūprinęs. ,-pasakė Kostas.

Aš jo neklausiau toliau taip sėdėjau ir stebėjau ką jis daro. Susiradęs lėkštes padėjo ant spinteles prie mikrobangų krosnelės, kai užvirė puode vanduo įmetė dešreles , iš mikrobangų krosnelės išėmė bulvytes ir sudėjo į lėkštes.

-Ką gersi? ,-paklausė jis.

-„Colos“.

Kostas pasiėmęs stiklines įpylė „colos“ ir padėjo ant stalo. Aš pasiėmiau vieną ir atsigėriau. Kai išvirė dešrelės, jis įdėjo į lėkštes po dvi dešreles, įpylė padažo prie bulvyčių ir padėjo ant stalo. Paėmęs šakutes ir peilius, padėjo prie lėkščių.

-Skanaus. ,-Pasakė.

Aš į jį pažiūrėjau ir atsakiau.

-Ačiū.

Pasiėmiau šakutę ir peilį, susipjaučiau dešrelę ir pradėjau valgyti. Kostas šypsojosi.

Pavalgęs išsiploviau lėkštę, įpyliau Pūkiui į lėkštutę pieno ir nuėjau į svetainę.

-Padarei namų darbus? ,-Paklausė Kostas, atnešdamas kavos.

-Aha. ,-pamelavau ir įsijungiau televizorių.

Kostas nuėjo atgal į virtuvę. Aš pasiėmiau kavą ir pradėjau gerti.

-Tai gerai, kad ne tikra kava. ,-pats sau pasakiau.

Išgėręs kavą nuėjau į savo kambarį ir kritau į lovą, buvau pervargęs, net neturėjau jėgų priekaištauti Kostui, ko jis toks paslaugus ir išviso ko atėjo į mano namus. Tuo pačiu metu jis įėjo į mano kambarį. Apsimečiau, kad miegu. Jis priėjo prie mano lovos ir užklojo manę. Aš neištvėriau atsisukau į jį ir sugriebiau už marškinių viršaus.

-Kokio velnio tu taip darai?!! ,-Rėkiau jam tiesiai į veidą. Jis tik nusišypsojo. Tai manę dar labiau sunervino. Pakėliau ranką jam trenkti į veidą iš kumščio, bet jis sugavo mano kumštį. Aš jo nenorėjau paleisti ir norėjau bandyti trenkti dar kartą, bet jis to neleido jis apvertė mane ant nugaros, suėmė rankas, o su savo kojomis laikė mano kojas ir neleido man pajudėti.

-Paleisk asile! ,-rėkiau jam į veidą. Bet jis ir vėl tik nusišypsojo ir lenkė galvą prie mano veido.

-Nedrįsk! ,-dar vis rėkiau.

Jis palinko prie mano ausies ir sušnibždėjo.

-Visa tai suprasiu kaip atsakymą ačiū už vakarienę ir visą kitą. ,-jis nusišypsojo ir kalbėjo toliau. ,-aš žinau, kad tu buvai pabėgęs iš pamokų, kad nebuvai nuėjęs pas socialinę ir žinau, kad tu buvai apleistame pastate su tuo vaikinu, vardu Mantas. ,-jis šypsojosi.

-Iš kur tu?..

Jis mane pertraukė.

-Žinau, kad tu nekenti to berniuko Luko ir nenuėjai į susitikimą su Urtę. ,-jis pasitraukė nuo mano veido ir nulipo nuo manęs, paleidęs rankas ir kojas.-Labanaktis, saldžių sapnų. ,-Jis apsisuko ir išėjo iš mano kambario.