12įrašas

Kostas išėjo ir uždarė mano kambario duris.

Aš tuo tarpu pabandžiau užmigti..

Prabudau nuo mano kambaryje esančio pokalbio. Pramerkiau vieną akį –tai buvo Urtė ir Kostas. Jie šnekėjosi gan tyliai, apie tai kas man nutiko.

-Labas, Urte. ,-pabandžiau nusišypsoti ir atsisėsti ant lovos.

-Nesisėsk! ,-abu lyg susitarė pasakė Urtė ir Kostas.

Aš pasilikau gulėti.

-Mes tave prižadinome? ,-paklausė mielu balseliu Urtė.

-Taip. ,-nusijuokiau.

-Atsipr..

-Kur buvai prapuolusi? ,-pasiteiravau Urtės, tuo pačiu pertraukdamas Kostą.

-Mano mama...

-Kas?

-Na, ją paguldė į ligoninę, todėl nebuvau mokykloje.

-Užjaučiu...O kaip tu sugalvojai ateiti pas mane? Ir iš kur sužinojai kur aš gyvenu? ,-pasiteiravau Urtės.

-Mantas pasakė kur gyveni, tiesiog aplankyti norėjau.. o kai atėjau.. Kostas pasakė, kad tau labai blogai. ,-ji nusuko akis nuo manęs ir nuleido galvą žemyn. Ji sėdėjo ant kėdės, Kostas stovėjo. Aš pervėriau „mirtinu“ žvilgsniu Kostą.

-Aš einu padarysiu ką nors valgyti. ,-matyt supratęs mano kėslus, dingo iš kambario.

Jis išėjo iš kambario it uždarė duris.

-Bet kas tau šitaip?,-pažvelgė į manę Urtė.

-Neprisimenu.. ,-aš nenuleidau akių nuo jos, o ji nuo manęs.

Pabandžiau atsisėsti vėl.

-Nesisėsk, nevargink savęs. ,-nusišypsojo jinai.

Aš vis tiek šiaip ne taip atsisėdau ant lovos. Jaučiausi tragiškai.

-Nesijaudink, man viskas gerai. ,-nusišypsojau.

Į mano kambarį įėjo Kostas.

-Danieli?

-Kas yra? ,-Durnius sutrukdė pabučiuoti Urtę.

-Pas tave dar vienas svečias. ,-jis šypsojosi plačia šypsena.

-Kas toks? ,-surimtėjau.

Pro duris įžengė LUKAS.

-Labas, Danieli. ,-nusišypsojo savo miela šypsenėle Lukas.

Debilas!!

-Dink iš čia. ,-pasakiau piktai, bet ne per daug.

-Atleisk, bet negaliu. ,-Tas idiotas dar vis šypsojosi.

Aš persiutęs, atsistojau priėjau prie jo ir trenkiau iš kumščio jam į pilvą. Jis nesipriešino, o aš nejutau skausmo per savo įsiūti. Kostas bandė mane sustabdyti, o Urtė.. Ji tiesiog žiūrėjo, keistu žvilgsniu.

-Danieli liaukis! ,-bandė mane pasodinti į lovą.

-Viskas gerai. ,-pasakė Lukas, tebe šypsodamasis.

Aš priėjau prie jo, paėmiau jį už kaklo-Jis nesipriešino, prispaudžiau prie sienos ir su kita ranka trenkiau į veidą, tuo pačiu atidariau duris ir išstūmiau jį lauk, jis parkrito.

-Daugiau, kad man nesirodytum! Pydare! ,-užrėkiau.

Aš pajutau, kad visą mano kūną perveria skausmas, aš tiek daug judėjau, o tik dabar mane suėmė skausmas. Aš parkritau ant grindų ir užmigau?!

Atsibudau, gan vėlai. Urtės jau nebebuvo, Kosto kambaryje nebuvo taip pat, pro langą matėsi vakaro blausi šviesa. Gal dabar kokios 9 arba panašiai. Pabandžiau atsistoti, kūną vėrė nežmoniškas skausmas, bet vis tiek, šiaip ne taip atsistojau. Mano spinta turėjo didžiulį veidrodį, neįtikėtinas vaizdas vaikino kambaryje, bet aš nieko prieš jį. Priėjau prie jo, susiėmęs už liemens. Tik dabar pastebėjau, kad aš buvau tik po šortais ir marškinėliais. Pasikėliau marškinius. Visa krūtinė buvo vien mėlynės, ant šonkaulių matėsi kelios mėlynės, ant kojų buvo nedaug. Pačiupinėjau kaklą, ten buvo pleistras, bandžiau jį nusiplėšti, nekaip pavyko, bet sukandęs dantis- nusiplėšiau.

-Danieli, ką čia darai? ,-Nepastebėjau, kaip į mano kambarį įėjo Kostas.

Aš susmukau ant žemės. Vėl. Ir kodėl mane apėmė silpnumas, būtent dabar?!

-Tau viskas gerai? ,- Prie manęs priėjo Kostas, pasilenkė ir padėjo nueiti iki lovos. Jis atsisėdęs ant kėdės, žiūrėjo į manę, aš norėjau jam pasakyti, kad dingtų iš mano kambario, bet liežuvis neleido.

-Kodėl nusiplėšei pleistrą? ,-jis išėjo iš kambario ir po kelių minučių parėjo atsinešęs pleistrų ir dar kažko, ko negalėjau pastebėti. Ir kodėl po velnių jis manimi rūpinasi?? Jis priėjo prie manęs, padėjo man atsisėsti, aš nesipriešinau, nes neturėjau nei vieno likučio jėgų. Jis užklijavo naują pleistrą. Skaudėjo, bet ne taip kaip šonkaulius. Aš savo veido išraiška, nerodžiau, kad man ką nors skauda. Kostas padarė veiksmą kurio aš nesitikėjau, jis nuklojo patalynę nuo manęs, tik ant kojų paliko patalynę ir pakėlė marškinius.

-Ką... tu čia darai? ,-šiaip ne taip ištariau.

-Subintuoti tavo liemenį ir kiek matau prireiktų krūtinę-labiau. ,-Jis pasiėmęs bintą(štai tai ką, jis buvo atsinešęs kartu su pleistru) pradėjo jį vynioti, aplink mano krūtinę ir liemenį. Nesipriešinau. Vos jis tik išėjo iš mano kambario aš užmigau..