9įrašas

Bet kad ir kaip būtų keista, jau buvo dešimta valanda vakaro ir kažkas skambino į mūsų namo duris. Atsikėliau nuo lovos ir ėjau laiptais žemyn.

-o, kaip gerai Danieli. ,-prakalbo mano mama. –kaip tik norėjau šaukti tave, nes pas tave atėjo svečias.

Mama nuėjo į virtuvę, o aš tuo tarpu atidariau duris.

-Kąąą tu čia darai??! ,-sušukau. Tai buvo Kostas.

-Gal visų pirmiausia reikia pasakyti „labas vakaras“? ,-nusijuokė jis.

-Aha.. tai ko čia atėjai? ,-numykiau akis nuleisdamas į šoną.

-Mano mašinoje palikai geografijos knygą. ,-jis atsisegė tašę ir padavė knygą man.

Kaip aš galėjau tokį kvailą dalyką palikti jo mašinoje??

-ačiū. ,-jau ruošiausi trenkti duris. Bet jis įkišo koją į tarpą, tad nepavyko uždaryti.. –Kas dar? ,-numykiau.

-o tu tikrai nemandagus vaikis. ,-nusijuokė savo šypsenėle. Jo šypsena buvo keista.

-V I S O G E R O ! ,-sušukau garsiai ir šį kartą tikrai uždariau duris, kartu jas ir užrakinau.

Lipau laiptais į viršų.

-Kas čia toks buvo? ,-paklausė mama.

-Mokytojas. ,-numykiau.

-ko jam reikėjo? ,-nieko neatsakiau ir užtrenkiau savo kambario duris. Kritau į lovą. Kodėl jis čia turėjo ateiti?? Lohas! Jis mane nervina! Nejučiomis užmigau.

Penktadienio vakaras. Klubas. Mes šoksime hip hopą ir tikimės laimėti pirmąją vietą! Prie manęs priėjo Lukas ir pabučiavo mane.

-Sėkmės. ,-vėl pabučiavo.

-Ačiū.

-Ei balandėliai! ,-sušuko Mantas. –Jau turime varyti šokti Danieli.

-Varom!

                           Kai šokome visi plojo ir rėkė!DJ89! Skandavo mūsų pavadinimą.

                                  Mūsų judesiai tikrai buvo neblogi. Aš žinojau, kad mes privalome laimėti!

-Ir pirmąją vietą laimi.... ,-šnekėjo teisėjas. –DJ89!!

-VALIOOO! ,-Visi rėkėm ir šokinėjom! Laimėjome pagrindinį piniginė prizą! Tai geriausia diena!!

-Danieli! ,-tai buvo Kostas. Jis priėjo prie manęs ir pakštelėjo man į žandą.

-AAAAAA!!! ,-aš rėkiau ir pašokau iš lovos. –Ačiū Dievui, tai tik košmaras..

Tikiuosi tėvai neišgirdo manęs. Mano kambaryje dar degė šviesa, aš ją išjungiau. Ir po stalu pamačiau dvi judančias akis. Vėl įjungiau šviesą. Tai buvo Pūkis, turbūt išsigando kai pašokau iš lovos rėkdamas.. Vėl išjungiau šviesą ir atsiguliau į lovą. Tikiuosi nebesusapnuosiu tokių baisių košmarų.

-Danieli, kelkis. ,-Pravėrusi duris pasakė mano mama. Geras.. ji paskutinį kartą mane prikėlė kai buvau pradinukas...

Pramerkiau akis. Rytinės saulės spinduliai, švietė per mano kambario langą. FUUU! Galėtų būti naktis...

Šiaip ne taip išlipau iš lovos ir nuėjau į vonią. Pažvelgiau į veidrodį.

-Labas, monstre. ,-nusišypsojau.

Mano plaukai buvo pasišiaušę, akys patinusios dar plius vakar užmigau su vakarykščiais rūbais. Nuostabu.. atsisukau šaltą vandenį ir nusiprausiau veidą, po to išsivaliau dantis ir grįžau į savo kambarį. Susiradau kažkokius senus džinsus ir naują džemperį. Ir kodėl turėjau užmigti su vakarykščiais drabužiais?.. Susimečiau beveik visas knygas į kuprinę, nes net nenutuokiau kokios man šiandien pamokos, pasiėmiau telefoną ir nulipau laiptais į apačią. Užsivilkau odinę striukę ir apsimoviau kedus.

-Danieli, valgysi pusryčius? ,-Iš virtuvės pasigirdo mamos balsas.

-Ne. ,-jeez. Ir kas jei šiandien pasidarė? Visada aš ją turėdavau prikelti ir pasidaryti pusryčius? Nuo kada ji tokia?..

Išėjau iš namų ir patraukiau į mokyklą. Lijo.. ne kokia diena papuolė. Į mokyklą atėjau palyginus labai anksti. 7.45val. OHO.! Nuėjau prie pamokų tvarkaraščio. Man dabar...

-Oh, matematika! ,- sušuko kažkoks vaikis. Gal mano klasiokas? –ė, kokia tau pamoka? ,-teiravosi jis manęs.

-Tokia pati. ,-numykiau.

-Aš Tadas. ,-prisistatė jis.

-Aš Danielis.

-Istorijos mokytojo vaikinas? ,-nusijuokė jis.

-KĄĄ?!! Debilas.. ,-nuėjau nuo tvarkaraščio ir ėjau link matematikos kabineto jis buvo antrame aukšte.. Lyg ir.

-Taip ir maniau, tai tik melagystės. ,-Tadas pasivijo mane, juokdamasis.

Pasirodo neklydau, matematikos kabinetas antrame aukšte. Įėję į klasę nieko neradome.

-Kodėl tu toks ankstyvas? ,-bandžiau nusijuokti.

-Ai, per anksti atsikėliau. O tu? ,-nusijuokė ir jis.

-Aš ir. ,-nusijuokiau.

Dar taip pašnekėjome, kai staiga į klasę įlėkė.. Urtė?! Na taip ji su ramentais. Bet ką gi ji daro šioje klasėje?

-Danieli! Nežinojau, kad eini į tapačią mokyklą kaip ir aš!,-ji nusišypsojo ir priėjo prie manęs.

-Urte! Spėjau pasiilgti.! Aš atsistojau ir apkabinau ją, o ji man pakštelėjo į žandą. Tada nužvelgė mus kreivu žvilgsniu.

-Tai jūs ką, pora? ,-nusijuokė Tadas.

Aš pasimečiau.. Urtei dar nesiūliau draugauti ir nežinau ar siūlysiu, nes po galais! Aš nežinau ar ją myliu!

-Į pavyduolių klausimus-NEATSAKINĖJU.! ,-„sušnypštė“ Urtė.

Aš nusijuokiau. Ir vėl atsisėdau į savo vietą, visgi sėdžiu prie Sandros. O dar jos nėra.

-Su kuo sėdi? ,-paklausė Urtė, nes Tadas nuėjo prie savo draugelių.

-Su Sandra, lyg ir. ,-nusišypsojau. Urtė šiandien atrodė nuostabiai, plaukai palaidi, akys mėlynos, rožinis džemperi ir aptemti džinsai. –Tu šiandien atrodai nuostabiai! ,-pasakiau tiesą Urtei.

-Aww. Nelįsk į subinę. ,-nusijuokė.

Nuskambėjus skambučiui, visi suėjo į klasę, Sandra taip pat. Mokytoja atėjo į klasę.

-Labas rytas. ,-visi atsistojom ir pasisveikinom.

-Labas rytas. Sėskitės. ,-pasakė savo kasdieninę gaidelę mokytoja.

Atsisėdęs į suolą, bandžiau susikaupti. Išgirsdavau mokytojos šnekėtą pradžią ir vėl nuklysdavo mano mintys.

-tu draugauji su Urtę? ,-sušnibždėjo Sandra. Ji žiūrėjo į mokytoją.

Tylėjau. Visą pamoką prasidėjau gan ramiai, užsisvajojęs. Mano laimei, šiandien nerašėmė savarankiško darbo. Fju... Nuskambėjus skambučiui išėjau iš klasės beveik prieš paskutinis.

Prie durų stovėjo Sandra ir kelios merginos. Na ką gi, šiandien reikia būti geram. Nuėjau prie jų ir pasisveikinau.

-Labas panelės, Sandra, gal pristatysi save? ,-išsišiepiau.

-Sandra kas jis? ,-sušnairavo į manę, kažkokia blondinė.

-Oh, jis mano klasiokas. Danielis. ,-pasakė Sandra.

-Ačiū už pristatymą. ,-nusišypsojau.

-Na aš Karolina. ,-Prisistatė tapati blondinė. Ir nužiūrinėjo mane. Ir kodėl gi ji taip darė?

-Aš Toma. ,-va čia tai gryna emo stiliaus merigina. Šukuosena uždengė vieną akį, kažin ji ką nors per tuos plaukus matė? Plaukai juodis su raudonom sruogelėm ir visa apsirengusi juodai, gan kūdutė. Visai graži.

Netikėtai prie manęs priėjo Urtė ir pabučiavo į skruostą. Kodėl ji taip daro?!

-Urte! ,-nusijuokiau ir pakštelėjau jai į Lūpas?????!!

Karolina mus nužvelgė.

-Jau spėjai susipažinti su Karolina, Toma, Sandra ir Aleksandra? ,-pasiteiravo gan meiliai Urtė.

-Na dar nespėjau sužinoti Aleksandros vardo, bet dabar jau žinau. ,-nusijuokiau.

-Kokia tau pamoka? –paklausė manęs Urtė.

-Nežinau, gi tu pati turi žinoti. ,-nusijuokiau.

-Tame ir esmė, aš pati nežinau. ,-nusišypsojo jinai.

-Mums dabar geografiją. ,-piktai pasakė Sandra ir jos visos keturios nuėjo, mes likom dviese su Urte.

-Na tai eime, nes ponia visažinė mums davė garbę sužinoti. ,-nusijuokiau.

Nuėjome iki geografijos kabineto ir įėjome į klasę, tuo metu nuskambėjo skambutis. Šį kartą aš atsisėdau kartu su Urte. Per šią pamoką vėl nėjo susikaupti. Nekartą manęs mokytojas klausinėjo, o aš nė nenumaniau atsakymo. Man vis neišėjo iš galvos Kosto apsilankymas ir tas kvailas, kvailas sapnas!

-Kas yra? ,-sušnibždėjo Urtė.

-Ne, nieko. ,-tyliai pasakiau.

Pakėliau ranką.

-Danieli?

-Mokytojau, galima į tualetą?

-na eik..                                   

Greitai pakilau iš suolo ir drožiau iš klasės. Gal bent iš vieno klausimo išsisuksiu? Nė trupučio nenorėjau eiti į tualetą, bet visgi turėjau nueiti. Išsitraukiau telefoną, o taip buvo įjungta begarsė ir negirdėjau, kad man skambino ir rašė žinutes. Nuėjęs į tualetą, nusiploviau rankas ir išėjau. Iš už kampo išlindo Kostas!! Galbūt jis manęs nepamatė? Pradėjau bėgti klasės link.

-Danieli! ,-gan tyliai, bet vis tiek išgirdau Kosto kreipimąsi. Atidariau klasės duris ir greitai jas uždariau. Tiesiog atsiguliau ant durų. Visa klasė sužiuro į manę. Ir kaip dabar pasiaiškinsiu??

-Kokius čia žaidimus darai, Danieli? ! ,-piktai užrėkė ant manęs mokytojas. –Nuo tualeto pabaisos bėgi? ,-visa klasė prapliupo juokais.

-Kažkas panašaus ,-nusijuokiau ir atsisėdau į savo vietą. Viskas per tą lopą!!!

Paslapčiomis išsitraukiau telefoną ir paskaičiau žinutes. Viena buvo nuo Manto.

„Hey! Tavo pamokos prasideda šiandien. Susitinkam po pamokų prie paradinių durų.

                                                                                                                             Mantas.“